Gavėnios pasninko vaisiai – kunigų kapų atnaujinimui

Gavėnia – ypatingas Bažnyčios laikas, kai esame kviečiami sustoti, permąstyti savo gyvenimą ir atnaujinti santykį su Dievu bei artimu. Pasninkas, malda ir išmalda – trys kelrodžiai, padedantys mums augti tikėjime ir meilėje. Atsisakydami dalies savo patogumų ar pertekliaus, mokomės dalintis tuo, ką turime.

Tai, ką sutaupome pasninkaudami, simboliškai vadiname „Gavėnios pasninko vaisiais“ – tai mūsų apsisprendimo, dėkingumo ir artimo meilės ženklas.

Vėlinių oktavos metu, lankant kunigų kapus (jų turime 13), pastebėta, kad keli iš jų labai prašosi atnaujinimo. Tai kunigai, kurie yra kilę iš Griškabūdžio ar tarnavo mūsų parapijoje, skelbė Dievo žodį, teikė sakramentus, lydėjo mus džiaugsmo ir išbandymų akimirkomis. Jų tarnystė liko gyva mūsų atmintyje ir bendruomenės istorijoje.

Kviečiame šių metų Gavėnios pasninko vaisius skirti kunigų kapų atnaujinimui. Tegul mūsų auka tampa dėkingumo ir pagarbos ženklu tiems, kurie ištikimai tarnavo Dievui ir žmonėms, o kartu – ir gyvu bendruomenės vienybės liudijimu.

Nuoširdžiai dėkojame už Jūsų gerumą, dosnumą ir bendrystę.

Griškabūdyje palaidoti kunigai

Kun. Baltramiejus Bataitis gimė 1866 m. birželio 11 d. Valstiečių kilmės. Marijampolės gimnazijoje baigė keturias klases. Į Seinų kunigų seminariją įstojo 1884 m. liepos 4 d. Kunigu įšventintas 1889 m. birželio 15 d. 1890 m. - laikinai Kaimelio parapijoje. 1891 m. - Griškabūdžio filijos vikaras. Mirė 1894 m. gruodžio 21 d. Griškabūdyje.

Kun. Jurgis Birbilas gimė 1890 m. rugsėjo 21 d. Griškabūdžio parapijos Urvinių kaime, ūkininkų Jurgio ir Onos Birbilų šeimoje. Mokėsi Griškabūdyje, Peterburgo gimnazijoje. 1906 m. išvyko į Italiją. 1908 metais įstojo į Lombriasco saleziečių naujokyną. 1916 metais Valsalice baigdamas filosofijos studijas saleziečių kongregacijoje davė amžinuosius įžadus. Teologijos studijas baigė Milane ir 1920 m. birželio 27 d. buvo įšventintas kunigu. Dirbo Torino mieste. 1939 m. sugrjžo į Lietuvą. Darbavosi Kauno, Vytėnų, Skirsnemunės, Kelmės, Tytuvėnų, Josvainių, Krakių parapijose. 1979 m. rudenį, dėl sveikatos negalėdamas eiti pareigų, apsigyveno pas gimines Telšiuose, kur 1982 m. spalio 30 d. mirė. Laidotuvių šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupas A. Vaičius, kartu meldėsi apie 60 kunigų.

Kun. Vincas Birbilas gimė 1897 m. sausio 8 d. Urvinių k. Griškabūdžio vlsč. Šakių aps. 1904 m. mokėsi pas Urvinių k. diraktorių, vėliau Griškabūdžio prad. m-kloje, Vilkaviškio gimn. 1913-1920 m. dėl karo su pertrauka mokėsi Seinų seminarijoje, kuri tuo metu veikė Zypliuose, Gižuose. 1922-1926 m. studijavo apologetika KU. 1922 m. rugsėjo 22 d. išventintas kunigu. Studijuodamas 1922–1925 m. buvo tikybos mokytoju Kauno rusų gimnazijoje. 1926-1927 m. - Pakuonio, 1927-1932 m. - Pajevonio vikaras. 1932-1951 m. - Santaikos klebonas (1949 m. buvo paskirtas Rudaminos klebonu, tačiau valdžia nedavė jam leidimo i pasienio zoną), 1951-1958 m. - Keturvalakių klebonas, 1958-1959 m. tos parapijos altaristas, nuo 1959 m. - Griškabūdžio altaristas. Parašė istorinių ir grožinės literatūros kūrinių (1960 m. jais domėjosi Šakiu saugumas). Mirė 1970 m. rugsėjo 26 d. Palaidotas Griškabūdyje, parapijos kapinėse. Laidotuvėse dalyvavo 84 kunigai. Dar būdamas gyvas pasistatė paminklą ir užsirašė spėjamą mirties datą (apsiriko keturiais metais), todėl paminkle esanti data yra neteisinga.

Kun. Juozapas Marma gimė 1837 m. rugsėjo 8 d. Mergbūdžio k. Griškabūdžio par. Valstiečių kilmės. Marijampolės apskrities mokykloje baigė keturias klases. Į Seinų kunigų seminariją įstojo 1855 m. rugsėjo mėn. Kunigu įšventintas 1860 m. rugsėjo 8 d. 1860-1872 m. - Naumiesčio par. vikaras. 1872 m. - Žemosios Panemunės vikaras. 1872 m. lapkričio 13 d. Seinu vyskupo rašte Suvalkų gubernatoriui nurodoma, kad Žemosios Panemunės klebonas Izidorius Bartoševičius atsisakė klebono pareigų, tad laikinai administruoti parapija pavedama vikarui J. Marmai. 1873–1878 m. buvo Žemosios Panemunės administratoriumi. Čia pastatė mūrinę bažnyčią. Seinų vyskupo P. P. Viežbovskio 1878 m. skiriamas Griškabūdžio parapijos vikaru rektoriumi ir juo buvo iki mirties. Kanauninkas. Mirė 1913 m. rugpjūčio 28 d. Griškabūdyje.

Kun. Juozapas Marma gimė 1857 m. rugsėjo 7 d. Mergbūdžio k. Griškabūdžio parapijoje Naumiesčio aps. Valstiečių kilmės. Mokėsi Varšuvoje. Į Seinų kunigų seminariją įstojo 1876 m. liepos 4 d. Kunigu įšventintas 1881 m. Vasario 20 d. 1881-1883 m. Kaletniko parapijos kapelionas. 1883-1890 m. - Prienų parapijos vikaras. 1890-1897 m. – Suvalkų parapijos vikaras ir tikybos mokytojas. 1897–1902 m. - Vištyčio parapijos administratorius (klebonas). 1902-1904 m. - Romanų parapijos, 1904-1908 m. - Vygrių parapijos, 1908–1915 m. - Veisiejų parapijos administratorius (klebonas). 1922 - 1928 m. - jau Šventežerio parapijos klebonas. 1928–1935 m. - Paluobių parapijos klebonas. 1935-1938 m. - Griškabūdžio rezidentas. Mirė 1938 m. spalio 2 d. Griškabūdyje.

Kun. Simonas Račiūnas gimė 1850 m. liepos 11 d. Valstiečių kilmės. Marijampolės gimnazijoje baigė keturias klases. Į Seinų kunigų seminariją įstojo 1869 m. liepos 5 d. Kunigu įšventintas 1874 m. vasario 28 d. 1874–1876 m. - Vilkaviškio parapijos kapelionas. 1876 m. - Prienų parapijos vikaras. 1877-1880 m. Garliavos parapijos vikaras. 1880-1884 m. - Sintautų parapijos vikaras. 1884–1888 m. - Leipalingio parapijos vikaras. 1888-1890 m. - Miroslavo parapijos administratorius. 1890-1910 m. - Krokialaukio administratorius (klebonas). 1895-1906 m. nurodytas tikybos mokytoju. 1910 m. - Paežerėlių koplyčios kapelionas ir juo buvo 1915 m. 1922–1924 m. - Griškabūdžio parapijos altaristas. Draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas. Mirė 1924 m. spalio 24 d. būdamas Griškabūdžio parapijos altaristu.

Kun. Pranciškus Rudzinskis gimė 1806 m. gruodžio 3 d. Lauckaimio k. Naumiesčio parapijoje Marijampolės aps. Mokėsi Naumiesčio mokykloje. Į Seinų kunigų seminariją įstojo 1826 m. Kunigu įšventintas 1829 m. gruodžio 17 d. ir paskirtas Gižų parapijos vikaru. 1833–1839 m. - Griškabūdžio filijos vikaras. 1841 m. - Pajevonio parapijos, 1842 m. - Krasnapolio parapijos, 1845 m. - Simno parapijos vikaras. 1846-1847 m. - Barglavo parapijos, 1847-1848 m. - Seirijų parapijos, 1849-1850 m. - Gelgaudiškio parapijos vikaras. 1850–1855 m. - Šakių parapijos, 1855-1857 m. - Gižų parapijos vikaras, Po Gižų klebono Motiejaus Kravčinskio mirties 1857 m. birželio 23 d. kun. P. Rudzinskiui laikinai perduotas Gižų parapijos administravimas. 1857–1860 m. – Gižų parapijos administratorius. 1860–1870 m. – Griškabūdžio filijos vikaras rektorius. Mirė 1870 m. gegužės 27 d. Griškabūdyje.

Kun. Antanas Skeltys gimė 1884 m. sausio 5 d. Žalvėderių k. Griškabūdžio vlsč. 1896 -1900 m. mokėsi Griškabūdžio prad. m-kloje. Privačiai pasirengęs 1903 m. išvyko į saleziečių įstaigą Italijoje, Ivrea ir Folizzo. 1905 m. baigė gimnazijos kursą. 1905- 1906 m. atliko noviciatą Lombriasco mstl., 1906–1908 m. mokėsi Ivrea filosofijos kursuose, 1908–1910 m. - Filosofijos-pedagogikos kursuose, 1910–1914 m. studijavo teologiją Foglizzo. Kunigu įšventintas 1914 m. rugpjūčio 5 d. Foglizzo. 1914-1920 m - Veronos saleziečių gimn. auklėtojas, 1920–1927 m. - saleziečių Manfredini kolegijos Este mieste dvasios tėvas, 1927-1934 m. - saleziečių instituto Perosa lietuvių saleziečių vedėjas, nuo 1934 m. - Vytėnų saleziečių vienuolyno vyresnysis, nuo 1938 m. Lietuvos saleziečių provinciolas. 1946–1954 m. slapstėsi pas pažįstamus Kazlų Rūdoje, Igliaukoje, Gudeliuose, Santaikoje, Krikštonyse ir kt. Nuo 1954 m. iki mirties buvo Leipalingio altaristu. Mirė 1960 m. liepos 8 d. Lazdijuose, palaidotas Griškabūdyje.

Kun. Vytautas Užkuraitis gimė 1930 m. rugsėjo 8 d. Mikniškės k. Šakių r. Ilguvos par. Mokėsi Tvirbutų pradinėje ir Kriūkų vidurinėje mokyklose. Nebaigus vidurinės m-klos buvo paimtas į sovietinę kariuomenę. Grįžęs pabaigė paskutinę klasę ir įstojo į Kauno kunigų seminarija. Ją baigęs 1960 m. balandžio 13 d. vyskupo Julijono Steponavičiaus buvo įšventintas kunigu. 1960 m.- Alytaus Angelų Sargų parapijos vikaras, 1962 m. - Barzdų parapijos klebonas, 1964 m. - Liubavo parapijos klebonas. 1972 m. – Surviliškio parapijos administratorius. 1975 m. - Griškabūdžio parapijos administratorius. 1992 m. - Ūdrijos parapijos klebonas, 1997 m. - Keturvalakių parapijos klebonas. 2005 m. - Griškabūdžio parapijos altaristas. 2007 m. persikelė gyventi į Marijampolės specialiuosius socialinės globos namus, buvo jų seniūnas; nuo 2013 m. - šių namų kapelionas. Mirė 2018 m. vasario 22 d. Palaidotas Griškabūdžio bažnyčios šventoriuje. Laidotuvėms vadovavo vysk. Rimantas Norvila, kartu meldėsi apie 20 kunigų.

Kun. Juozas Vaičaitis gimė 1881 m. lapkričio 20 d. Santakų k. Sintautų vlsč. Šakių aps. (poeto Prano Vaičaičio brolis). 1893–1898 m. mokėsi Marijampolės gimnazijoje, 1903 m. baigė Seinų seminariją. Dėl silpnos sveikatos išventintas 1905 m. kovo 19 d. 1905–1918 m. – Šilavoto par. vikaras, 1918–1919 m. – šios parapijos klebonas, 1919- 1921 m. - Sintautų vikaras, 1921–1922 m. - Griškabūdžio par. vikaras, 1922–1942 m. - šios parapijos klebonas (ten suremontavo bažnyčią, atstatė kleboniją), nuo 1942 m. - rezidentas. Steigė katalikiškų organizacijų skyrius, bendradarbiavo periodiniuose leidiniuose. Mirė 1961 m. vasario 7 d., palaidotas Griškabūdžio šventoriuje prie varpinės.

Kun. Vincentas Vievesys (Wiewiasis) gimė 1862 m. sausio 18 d. Saločių k. Krosnos parapijoje Kalvarijos aps. Valstiečių kilmės. Marijampolės gimnazijoje baigė keturias klases. Į Seinų kunigų seminariją įstojo 1879 m. liepos 4 d. Kunigu įšventintas 1885 m. vasario 8 d. 1885-1886 m. - laikinai Lipnikų parapijoje. 1886-1887 m. - Vygrių parapijos vikaras, 1887-1891 m. - Skriaudžių par. vikaras, 1891-1892 m. - Ūdrijos par. vikaras, 1892–1895 m. - Veisieju parapijos vikaras. 1895-1899 m. - Viznos parapijos vikaras, 1899–1900 m. - Zavadų parapijos vikaras, 1900–1903 m. Berznyko parapijos vikaras, 1904–1905 m. - Krosnos par. vikaras. 1905–1912 m. - Bartninkų parapijos vikaras. 1912–1928 m. - Paluobių filijos vikaras rektorius, vėliau klebonas. 1929- 1932 m. – Griškabūdžio parapijos vikaras. Mirė 1932 m. vasario 16 d. Griškabūdyje.

Kun. Juozapas Voveraitis gimė 1921 m. vasario 23 d. Paršelių k. Šunskų par. Mokėsi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje, 1940-1945 m. seminarijoje. 1945 m. birželio 10 d. Įšventintas kunigu. 1945-1950 m. buvo Prienu vikaru, 1950 -1957 m. Prienų parapijos klebonu. 1957 m. paskirtas Plokščių klebonu. 1964 m. neteko kulto tarnautojo registracijos pažymos, dvejus metus buvo be pareigų, 1964 m. paskirtas Pajevonio altaristu, 1965 m. - tos parapijos klebonu. 1967 m. - Kaimelio klebonas, 1968 m. - Simno vikaras, 1970 m. - Rumbonių altaristas, 1971 m. - Griškabūdžio altaristas. Mirė 1972 m. lapkričio 26 d. Šunskuose, palaidotas Griškabūdyje. Laidotuvių liturgijai vadovavo vyskupijos kancleris Bernardas Baliukonis, kartu meldėsi 69 kunigai.