Evangelistas Morkus vis kalba apie minią ir jos „alkį“. Mokiniai su Jėzumi plaukia į kitą ežero pusę. Kaipgi „gausi“ minia aplinkiniu keliu ir pėsčiomis aplenkė valtimi tiesiai plaukiančius mokinius? Čia, svarbi ne tiek geografija, kiek evangelisto akcentuojamas žmonių poreikis būti su Jėzumi ir Jo mokiniais.
Šis evangelijoje minimas dvasinis ir teologinis žmonių poreikis primena Išėjimo pasakojime minimą labai konkretų ir tiesioginį žmonių alkį ir troškulį dykumoje. Ar esu žmogus, trokštantis Jėzaus?