Šv. Mišių laikas nuo balandžio iki lapkričio mėn.

 

Pirmadieniais

Šv.Mišių nebūna.
 
Antradieniais
17.00 val.
Trečiadieniais
17.00 val.
Ketvirtadieniais
17.00 val.
Penktadieniais
9.00 val.
 
Šeštadieniais
10.00 arba 11.00 val.
 
Sekmadieniais
 
10.30 val.
 

Klebonija, Raštinė
 
Alyvų gt.2a, LT-71295
Griškabūdis Šakių sav.
Mob. +370 682 77710
raštinės tel. 8 345 41115.
El.paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
klebono el.paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
internetinės svetainės adresas : www.griskabudzioparapija.lt
 
 
Budėjimo laikas:
 
Pirmadieniais - laisva diena.
Antradieniais nuo 16 iki 18 val.
Trečiadieniais - Penktadieniais nuo 9.30 iki 12.00 val.
Šeštadieniais ir Sekmadieniais interesantus priimame tik bažnyčioje prieš ar po Šv.Mišių. 
 
 
 

Atlaidai 2017 m
 
Šv. Onos (didieji atlaidai) liepos 23 d. 
Šv. Mišios 9.00, 10.30 ir 12.00 val.
 
Bažnyčios titulo - Kristaus Atsimainymo  rugpjūčio 6 d. 
Šv. Mišios 10:30 val.
 
 

Barzdų parapijoje

 

 

Sekmadieniais Šv.Mišios
9.00 val.
 
 
Atlaidai 2017 m.
 
Šv. Jono Krikštytojo birželio 24 d.
šv. Mišios 12 val.
 
 
Bažnyčios titulo - Kristaus Karaliaus, lapkričio 20 d.
Šv. Mišios 12 val.
 
Gražiškių kapinių Koplyčioje
 
Artimiausios šv. Mišios 
rugsėjo 10 d., 12 val. 

Kalendorius

loader

Naujienų prenumerata

Į KRIKŠČIONYBĘ įveda trys sakramentai: Krikštas, kuris yra naujo gyvenimo pradžia; Sutvirtinimas, kuris tą gyvenimą sustiprina; ir Eucharistija, kuri maitina mokinį Kristaus Kūnu ir Krauju, kad jis taptų kaip Kristus.

„Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs" (Mt 28, 19-20).

Krikštas gimdo naujam gyvenimui Kristuje. Pagal Viešpaties valią Krikštas yra būtinas išganymui, kaip ir pati Bažnyčia, į kurią Krikštas įveda.

Esminė Krikšto apeiga yra krikštijamojo panardinimas į vandenį arba vandens užpylimas ant galvos, šaukiantis Švenčiausiosios Trejybės, tai yra Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios.

Krikšto vaisiai, arba Krikšto malonė, yra labai gausūs: tai gimtosios nuodėmės ir visų asmeninių nuodėmių atleidimas; gimimas naujam gyvenimui, kai žmogus tampa Tėvo įvaikiu, Kristaus nariu, Šventosios Dvasios šventove. Kartu pakrikštytasis įjungiamas į Bažnyčią, Kristaus kūną, ir tampa Kristaus kunigystės dalininku.

Krikštas įspaudžia sieloje neišdildomą dvasinę žymę, antspaudą, kuris pašventina pakrikštytąjį krikščioniškai garbinti Dievą. Dėl šio antspaudo krikštas negali būti kartojamas.

Žmonės, kurie miršta dėl tikėjimo, katechumenai ir visi tie, kurie, nors ir nepažįsta Bažnyčios, bet, malonės pažadinti, nuoširdžiai ieško Dievo ir stengiasi vykdyti Jo valią, gali būti išganyti net ir negavę Krikšto.

Nuo seniausių laikų Krikštas yra teikiamas ir kūdikiams, nes jis yra Dievo malonė ir dovana be jokių žmogaus nuopelnų; kūdikiai yra krikštijami, remiantis Bažnyčios tikėjimu. Įžengimas į krikščioniškąjį gyvenimą atidaro kelią į tikrąją laisvę.

Dėl kūdikių, mirusių be krikšto, Bažnyčios liturgija ragina mus pasitikėti Dievo gailestingumu ir melsti jiems išganymo.

Esant reikalui, krikštyti gali kiekvienas žmogus, jei tik jis turi intenciją atlikti tai, ką atlieka Bažnyčia, ir užpila vandens ant krikštijamojo galvos tardamas: „Aš tave krikštiju vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios".

 

KRIKŠTO SAKRAMENTO:

 

Pagrindas: Jėzaus krikštas Jordane: „Tuomet Jėzus iš Galilėjos atėjo prie Jordano pas Joną krikštytis" (Mt 3, 13-15)

Įsteigimas: Jėzaus mokinių siuntimas krikštyti: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios" (M t 28, 19 - 20)

Praktika: „Kiekvienas tepasikrikštija vardan Jėzaus Kristaus" (Apd 2, 38 - 41)

 

„Elkitės kaip dera jūsų pašaukimui, kurį esate gavę" (Ef 4,1)

 

Krikštas yra Kristaus ir Bažnyčios veiksmas, kai per vandenį ir Šventąją Dvasią žmogus gimsta gyvenimui Dievo malonėje. Dėl tęstinumo su kitais išganymo istorijos ženklais: tai yra tikėjimo sakramentas ir nauja, malonės paženklinta būtis, kelionė kartu su visa išganomųjų bendruomene į amžinąją tėvynę - dangų.

Krikštas pirmiausia yra Dievo veiksmas. Juk iš tikrųjų krikštijamasis ne pats pasikrikštija, bet yra pakrikštijamas (kito) Dievo vardu („Vardan Dievo Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios"), kas rodo, kad yra Viešpats, kuris gelbsti ir išgano. Gelbsti per Bažnyčią, kuri yra Sakramentum Christi. Nėra jokio Krikšto veiksmo, kuris nebūtų Bažnyčios veiksmas.

„Elkitės kaip dera jūsų pašaukimui, kurį esate gavę", - sakoma Laiške efeziečiams (Ef 4, 1). Šis kvietimas skatina krikščionis įsipareigoti kovoti su blogiu. Taigi Krikštas įpareigoja ir leidžia:

vaikščioti šviesoje (1 Jn 1, 5 - 10);

puoselėti teisybę (1 Jn 2, 29);

nenusidėti (1 Jn 3, 9);

gyventi Dievo meilėje (1 Jn 2, 10 - 11);

tiesos galia nugalėti pasaulyje esantį blogį (1 Jn 5, 4).

„Visi krikščionys, kur bebūtų, yra įpareigoti savo gyvenimo ir žodžio pavyzdžiu liudyti Dievą, tikėjimo naujieną Kristuje, kurį yra gavę per Krikšto malonę" (LG, nr.10).

Krikšto būtinybę vaizdžiai iliustruoja Jėzaus ir Nikodemo pokalbis (Jn 3): kas neatgims iš vandens ir Šventosios Dvasios, tas neįeis į dangaus karalystę.

 

KRIKŠTO SAKRAMENTAS yra viso krikščioniško gyvenimo pamatas ir vartai į kitus sakramentus. Krikštu esame išlaisvinami iš nuodėmės, atgimstame kaip Dievo vaikai ir tapdami Kristaus nariais įsitraukiame į Bažnyčią kaip jos pasiuntinybės dalyviai. Tai Šventosios Dvasios atgimdantis ir atnaujinantis nuplovimas.

Krikšto sakramentas įpareigoja krikščioniškai gyventi. Prašydami kūdikiui Krikšto, tėvai įsipareigoja jį krikščioniškai auklėti. Suaugęs žmogus krikštijamas tuomet, kai jis yra tinkamai pasirengęs ir rimtai apsisprendęs krikščioniškai gyventi.

Tikintieji tegul visuomet giliai suvoks Krikšto sakramento prasmę, kylančius įpareigojimus, tegul visuomet bus skiriamas deramas dėmesys katechumenatui ir Krikšto sakramento liturgijai, kuri ypač iškilmingai švenčiama Velyknaktį.

Kauno arkivyskupijoje rengimas įkrikščioninimo sakramentams ir jų šventimas vyksta Suaugusiųjų įkrikščioninimo apeigyne nurodyta tvarka. Suaugusiųjų įkrikščioninimo apeigyne pasirengimas įkrikščioninimo sakramentams aprašytas kaip liturginis-katechetinis procesas, kurio tikslas - visapusiškai ugdyti krikščionį ir suteikti jam katalikiškos gyvensenos bei praktikos pagrindus. Pagrindinė Apeigyne nurodyta pasirengimo šiems sakramentams ir jų šventimo forma yra Krikšto katechumenatas. Suaugusiųjų įkrikščioninimo apeigynas nurodo tiek įprastinius, tiek išimtinius rengimo šiems sakramentams ir jų šventimo atvejus.

Įkrikščioninimo sakramentams rengiami tam pareiškę norą suaugusieji ir jaunuoliai nuo 14 metų.

Už pasirengimą įkrikščioninimo sakramentams ir jų šventimą yra atsakingas parapijos klebonas. Pasirengimą įkrikščioninimo sakramentams klebonas gali vykdyti pats arba pavesti jį kitam kunigui ar suaugusiųjų katechetui, turinčiam tinkamą išsilavinimą.

Rengimas įkrikščioninimo sakramentams apima keturis etapus, iš kurių du paskutinieji yra apibrėžti liturginių laikotarpių (gavėnios ir Velykų laiko). Pirmieji du etapai turi trukti ne mažiau kaip penkis mėnesius. Bendra programos apimtis turi būti ne mažesnė kaip 30 susitikimų, kurie rengiami kartą per savaitę ir trunka nuo 1 iki 1,5 val. Rekomenduojama, kad visas pasirengimas truktų 1-2 metus.

Katechetinė parengimo įkrikščioninimo sakramentams programos dalis turi vykti parapijos bendruomenės aplinkoje, visų pirma - parapijos namuose. Jeigu parapija neturi tinkamos patalpos, ji gali būti parenkama kitur, atsižvelgiant į aplinkybes.

Pagal Suaugusiųjų įkrikščioninimo apeigyno nuorodas, parapijos klebonas ar atsakingas kunigas kartu su katechetu įvertina kiekvieno asmens pasirengimą žengti kitą žingsnį įkrikščioninimo sakramentų link. Jei padaroma išvada, kad asmuo nėra tam pasirengęs, priežastys iš anksto išdėstomos ir aptariamos kartu su juo. Pasirengimas įvertinamas individualiai, pagal žmogaus dalyvavimą programoje ir kitus požymius, rodančius jo religinį brandumą ir pasirengimą gyventi katalikišką gyvenimą. Įgyti katekizmo žinių minimumą yra būtinas, bet ne pagrindinis požymis, rodantis pasirengimą priimti sakramentus.

 

TĖVŲ IR KRIKŠTATĖVIŲ RENGIMAS KŪDIKIO KRIKŠTUI

 

Kūdikio Krikštui rengiami tėvai ir krikštatėviai, kurie pareiškia norą krikštyti Katalikų Bažnyčioje kūdikį ar vaiką, dar nepasiekusį reikiamo subrendimo amžiaus.

Įprastinė pasirengimo kūdikio Krikštui programos trukmė turėtų būti ne mažiau kaip 3 susitikimai, kurie truktų nuo 1,5 iki 2 val. Nuorodos dėl išimtinių atvejų pateiktos Kūdikių krikšto apeigyne.

Besirengiantys kūdikį krikštyti tėvai turėtų kreiptis į savo parapijos kleboną ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį. Turint galvoje padidėjusį tėvų užimtumą gimus kūdikiui, rekomenduojama pasirengimo programoje daly-vauti iki kūdikio gimimo.

Būtina kūdikio Krikštui besirengiančius tėvus ir krikštatėvius kviesti ir raginti dalyvauti sekmadienio ir privalomų švenčių šv. Mišiose, įtraukiant juos į liturgiją ir taip ugdant sakramentinio gyvenimo bei šven-čiančios bendruomenės patirtį.

Už tėvų ir krikštatėvių pasirengimą kūdikio Krikštui yra atsakingas parapijos klebonas. Pasirengimą kūdikio Krikštui klebonas gali vykdyti pats arba pavesti jį kitam kunigui ar katechetui, turinčiam tinkamą išsilavinimą.

Pageidautina, kad į tėvų ir krikštatėvių pasirengimo kūdikio Krikštui programos vykdymą būtų įtraukti tinkamą teologinį išsilavinimą ir vaikų auginimo krikščioniškoje santuokoje patirtį turintys pasauliečiai, geriausiai - sutuoktinių pora.

Prieš kūdikio Krikštą rekomenduojamas tėvų ir krikštatėvių bei jų šeimos narių Sutaikinimo (Išpažinties) sakramento šventimas tiek asmeniniu, tiek   bendruomeniniu būdu su individualia išpažintimi ir atleidimu.

 

KBK, 1275 - 1284

A.Ramonas, „Sakramentų teologija", KPL, 2007, psl.87 - 88.

Kauno Arkivyskupijos II - asis sinodas, KA, 2008, psl. 169 - 172.